Asmeninė degalinė namuose – kiek kainuoja ramybė ir kodėl būtent „VOOL"?
Kaip įsirengti stotelę namuose nedidinant elektros įvado. Visos montavimo išlaidos, „VOOL" pasirinkimo priežastys ir visiškas ramybės jausmas kieme.
Sveiki visi vėl sugrįžę jau į penktąją dalį!
Jei kas nors manęs paklaustų, koks yra pats didžiausias perėjimo prie elektromobilio „kaifas", atsakymas būtų labai paprastas. Tai ne mirtina tyla salone ir net ne momentinis pagreitis lenkiant greitkelyje. Didžiausias, kasdienis malonumas yra visam laikui pamiršti degalines... 😊 Prisiminkite tą jausmą: ankstus rudens rytas, lyja, jūs šiek tiek vėluojate į darbą ir staiga prietaisų skydelyje užsidega kuro lemputė. Tenka sukti į degalinę, šalti pilant kurą, o tada dar stovėti eilėje prie kasos, kol žmogus prieš jus dešimt minučių renkasi dešrainio padažą ir kavos dydį. Su elektromobiliu visa tai tiesiog dingsta. Jūs atsibundate, išgeriate kavą, o jūsų automobilis kieme stovi su pilnu „baku" pigiausios naktinės elektros. Bet... kad ši idilė taptų realybe, jums reikia asmeninės įkrovimo stotelės. Ir štai čia prasideda linksmiausia dalis. Kai tik pradedi domėtis ir pasileidi į interneto platybes, rinka atrodo kaip visiškos džiunglės. Teltonika, Wallbox, Easee, NexBlue... Vienos stotelės kainuoja 400 eurų, kitos – pusantro tūkstančio. Skirtingos galios, kažkokie išmanūs valdikliai, fazių balansavimai. Atrodo, kad be inžinerinio išsilavinimo čia nėra ko lįsti, o galva tiesiog sprogsta nuo informacijos. Šioje dalyje visiškai atvirai ir su skaičiais papasakosiu, kokiais kriterijais vadovavausi aš, kodėl ant mano namo sienos galiausiai atsidūrė būtent estų gamintojo „VOOL" stotelė ir kiek realiai kainavo visas šis įrengimo procesas – be jokių nervų, be išrausto kiemo ir... be valstybės paramos.
⚡ Griauname mitus: Ar tikrai reikia kosminio elektros įvado?
Pirmiausia noriu panaikinti visišką mitą, kad tam, jog turėtumėte pakrovimo stotelę namuose, jums reikalingas bent jau 20 kW elektros įvadas. Tikrai, absoliučiai ne. Mano namuose yra 11 kW įvadas (jį pasididinau įrenginėdamas saulės elektrinę ant stogo). Iš pradžių pats pergyvenau, kad neužteks, „šaudys kamščiai", bus nepatogumų, ar galų gale mašina krausis 10 valandų. Viskas pasikeitė, kai po labai geros rekomendacijos pasiskambinau pasikalbėti su „ĮKRAUTAS.LT" komanda. Nuoširdi diskusija ir patikinimai, kad man tikrai nereikia didinti įvado galios, mane papirko. Kadangi stotelę dėjausi savo lėšomis, iš pradžių paprašiau labiau ekonominio varianto – gamintojo „MOREK" stotelės. Įmonės atstovai neprieštaravo ir sutiko, kad tai būtų racionalus sprendimas norint mažiau mokėti, bet tuo pačiu išlaikyti aukštą kokybę. Viskas sutarta, sutartis pasirašyta, nuotraukos su namų skydinės ir pageidaujama stotelės vieta išsiųstos – laukiu atvykstančių montuotojų.
🔨 Ką daryti, kai nenori gręžti naujų namų sienų?
Prieš montuojant stotelę meistai visada apžiūri ir įvertina galimybes gyvai. Mano didžiulei nuostabai, atvyko labai faini, kvalifikuoti ir nuoširdžius patarimus dalinantys vyrukai. Ir čia prasidėjo linksmybės. Paaiškėjo vienas esminis techninis niuansas: pigesnės „MOREK" stotelės LMC modulis (tai skaitiklis, kuris dedamas į namo skydinę ir stebi, kiek elektros naudoja namas, kad neviršytų galios) neturi bevielio ryšio su pačia krovimo stotele lauke. Ką tai reiškia praktikoje? Ogi tai, kad reikės pravesti fizinį interneto laidą nuo skydinės iki stotelės – per koridoriaus sienas, per spintą, gręžti viską kiaurai ir dėti plastikinius vamzdelius. Mano naujuose namuose tai buvo absoliučiai nepageidautinas dalykas... Jau panikavau. Meistrai, pamatę mano veidą, pradėjo dėlioti galimybes pravesti viską per lauką, bet iškart įspėjo, kad toks įrengimas kainuos tikrai nemažai. Maniau, kad viskas – teks taikytis su baisiu vaizdu koridoriaus zonoje. Bet tada meistrai paklausė: „O nenorėtumėte apsvarstyti šiek tiek brangesnės VOOL opcijos?" Suklusau. Pasirodo, išmaniųjų „VOOL" stotelių LMC moduliai bendrauja su stotele belaidžiu būdu per internetą, todėl nieko gręžti ar papildomai vedžioti viduje nereikia. Aš tiesiog nušvitau. Paskambinau „ĮKRAUTAS" komandai, pasakiau apie pokyčius. Galvojau, dabar tai gausiu komentarų laviną dėl keičiamo užsakymo vietoje. Bet ne – kainą perskaičiavo per 5 minutes ir pasirodo, tas „brangiau" atsiėjo viso labo ~300 €. Net neabejojau ir iš naujo užsakiau 22 kW „VOOL" stotelę.
🧠 Kodėl „VOOL" yra protingas pasirinkimas?
Toliau gilinantis į šios stotelės privalumus, pasirodė ir daugiau super naudingų funkcijų: • Išmanusis galios balansavimas (DLM): Tai labai esminis dalykas, kai nenori, jog tau išmuštų saugiklius kraunant automobilį tuo metu, kai naudoji orkaitę ir veikia šilumos siurblys. Stotelė pati sumažina mašinos krovimo greitį, kai namui reikia daugiau energijos. • Automatinis fazių perjungimas: VOOL pati randa laisviausią fazę namuose ir krauna greičiausiai, kaip tik įmanoma tuo metu. Turint 11 kW įvadą – tai neįkainojamas dalykas. • „Nord Pool" biržos integracija: Kas mėgstate „žaidimus" su elektros kainomis – nepakeičiama funkcija, nors man pačiam ji iš esmės nėra būtina.
💰 Finansai be pagražinimų: Kodėl nusprendžiau nelaukti valstybės paramos?
Keliaujame prie finansinės išraiškos. Pati „VOOL" stotelė su įrengimo darbais ir LMC išmaniuoju keitikliu man kainavo 1750,45 €. Pagal anksčiau galiojusią LEA tvarką, išmanios stotelės įrengimui valstybė skirdavo apie 600 € kompensaciją – mano atveju tai būtų padengę net 36 % visų išlaidų. Būkime atviri: 600 eurų yra tikrai dideli pinigai, ir nei vienas iš mūsų jų nemėto į kairę ir į dešinę. Todėl sprendimas viską įsirengti savo lėšomis čia ir dabar, nelaukiant paramos, tikrai nebuvo priimtas lengva ranka. Kodėl galiausiai pasirinkau nelaukti? Viską sudėliojo paprasta logika ir skaičiuotuvas: Nežinomybė ir laikas: Tiek LEA, tiek APVA institucijose susidūriau su klasikiniu „kabinetiniu" principu: „Nežinau, paskambinkit tam", o paskambinus ten – „Nežinau, paklauskite anų". Niekas negalėjo pasakyti nei kada bus naujas kvietimas, nei ar jis išvis šiemet bus. Prarastas sutaupymas laukiant: Kol stotelės ant sienos nėra, automobilį tenka krauti viešose stotelėse kur kas brangesniu tarifu. Mėnesių mėnesius laukiant paramos, tas tariamas 600 € sutaupymas tiesiog ištirpsta mokesčiuose už brangią viešą elektros energiją. Rinkos spūstys: Paskelbus naują kvietimą, tūkstančiai žmonių vienu metu puola ieškoti montuotojų – susidaro ilgiausios eilės, o darbai ir įranga dažnai pabrangsta. Galutinį sprendimą priėmiau iš gryno pragmatizmo: man svarbiau buvo pradėti taupyti kasdienį krovimąsi jau šiandien, o ne gyventi pažadais. Taip, sumokėti visą sumą iškart buvo skaudus smūgis banko sąskaitai, bet žinojimas, kad kiekvieną naktį mašina kraunasi pigiausiu tarifu, tą investiciją po truputį atperka kasdien.
📱 Pirmoji patirtis, krovimo greitis ir vienas „gliukas"
Pačią stotelę namuose pastatė vos per ~2 valandas. Tuo metu buvę technikai sutvarkė paskyras bei pajungė programėlę (tiesa, kaip ja naudotis, išsamiai nepasakojo – teko perprasti pačiam). Standartiškai stotelė yra pastatoma atvira – krautis gali bet kas. Tačiau programėlėje galima nustatyti, kad krovimas vyktų tik panaudojus RFID kortelę. Tik priglaudi kortelę ir procesas prasideda. Taip esu pasidaręs ir aš. Tiesa, pradžioje turėjau vieną sisteminį „bugą", kai stotelė tiesiog atsisakė krauti mašiną. VOOL turi dirbtinio intelekto (AI) asistentą, kuris padėjo susigaudyti, tačiau reikėjo pranešti apie „error code". Buvęs girdėjęs, kad VOOL palaikymo komanda reaguoja žaibiškai, bet iš savo patirties galiu pasakyti, kad tai šiek tiek sutirštinta informacija – teko palaukti. Nepaisant to, visi kiti krovimai vyko sklandžiai. Namuose žiūrint TV, dirbant prie kompiuterio ir įjungus šviesas, su mano 11 kW įvadu automobilis vis tiek stabiliai kraunasi 10,5 kW greičiu. Pagal mano turimą statistiką, birželio mėnesį ID.4 baterija nuo 20 % iki 80 % namuose pasikrauna per 4 valandas ir 23 minutes. Beje, „VOOL" stotelė turi integruotą net 6 metrų ilgio Type 2 laidą, bet komplektacijoje nėra jokio atskiro laikiklio, kur tą laidą pakabinti. Tenka jį tiesiog vynioti ant pačios stotelės korpuso.
🏁 Verdiktas
Bendrai naudojimas yra labai paprastas, stotelė ant sienos atrodo gražiai, minimalistiškai ir neiššaukiančiai, o krovimo procesai – kokybiški. Jei perkate elektromobilį, gyvenate kotedže ar nuosavame name (ypač jei dar turite saulės elektrinę) – vienareikšmiškai patariu pasistatyti asmeninę stotelę. Bus be galo patogu, krovimo laiką galėsite reguliuoti per atstumą ir svarbiausia: jūs drastiškai SUMAŽINSITE IŠLAIDAS KROVIMUISI. Kitame, ir jau finaliniame šio projekto įraše, ant stalo dėsiu visą vasaros krovimo statistiką. Parodysiu, kiek centų man dabar kainuoja nuvažiuoti 100 km, ir atsakysiu į patį svarbiausią klausimą: ar viską žinodamas, šiandien vėl pirkčiau VW ID.4? Taip pat pasidalinsiu labai asmeniniais svarstymais – koks gi galėtų būti mano 12-tasis automobilis, kurį planuoju įsigyti 2027 metais. Iki susitikimo finale!
Apie „EV atvirai" projektą
Šis dienoraštis gimė ne dėl uždarbio, o iš noro atidengti paslapties šydą nuo realios elektromobilių eksploatacijos – be marketingo filtrų ir pagražinimų. Visi tekstai ir skaičiai čia visada bus atviri ir nemokami. Jei ši informacija jums buvo vertinga, sutaupė laiko ieškant atsakymų ar padėjo priimti sprendimą, galite simboliškai prisidėti prie projekto ir „nupirkti man kilovatvalandę" pasirinkdami vieną iš paramos sumų žemiau. Tai absoliučiai neįpareigojantis dalykas, bet geriausia motyvacija man toliau dalintis atvira statistika. Ačiū, kad skaitote!
Nori pirmas sužinoti, kai įkelsiu naują dalį? ⚡☕
Savo dienoraštį pildau kas dvi savaites. Palik savo el. paštą, ir aš asmeniškai tau brūkštelsiu trumpą žinutę, kai tik publikuosiu naują įrašą. Pažadu – jokio spamo, tik tikri skaičiai ir atvira patirtis!